|
Labas,
Dabar vasara. Saulė šviečia, dienos ilgos, žmonės keliauja, ilsisi, dalijasi atostogų akimirkomis. Atrodo, kad depresijai tiesiog nėra vietos. Tačiau depresija nesirenka nei metų laiko, nei mėnesio, nei savaitės dienos.
Depresija. Ką ji bando mums pasakyti?
Apie depresiją girdime daug įvairių paaiškinimų. Manoma, kad ji gali būti paveldima, susijusi su biocheminiais procesais organizme ar tam tikrų medžiagų, pavyzdžiui, serotonino, pusiausvyra. Visa tai svarbu ir verta dėmesio.
Tačiau vis daugiau šiuolaikinių tyrimų kalba ir apie kitą labai svarbų aspektą – žmogaus ryšį su kitais žmonėmis. Ryšio stoką. Priklausymo jausmo trūkumą. Jausmą, kad esi vienas su savo mintimis, išgyvenimais ir sunkumais.
Pažvelkime į keletą priežasčių, kurios gali prisidėti prie depresinės būsenos. 1. Negatyvus dialogas su savimi
„Aš nesu pakankamai gera.“
„Aš neįdomi kitiems.“
„Aš nemoku bendrauti.“
„Man nepavyks.“
Šios mintys nėra tik žodžiai. Jos kuria emocijas. Emocijos veikia mūsų reakcijas. Reakcijos virsta veiksmais, o veiksmai kuria gyvenimo įvykius.
Kai ilgą laiką kartojame sau ribojančias žinutes, jos tampa mūsų gyvenimo scenarijaus dalimi. Todėl labai svarbu išgirsti, kaip kalbame su savimi, ir pradėti kurti vidinį dialogą, kuris stiprina, o ne griauna.
Kartais didžiausias pokytis prasideda ne nuo išorinių aplinkybių, o nuo vieno naujo sakinio sau:
„Aš esu pakankama.“
„Aš saugau save vietoj to, kad save kritikuočiau.“
„Aš nusipelniau tokios pat užuojautos, kokią skiriu kitiems.“
„Man nereikia savęs spausti, kad keisčiausi.“
Kai keičiasi vidinis dialogas, po truputį ima keistis ir mūsų santykis su gyvenimu.
2. Negirdima širdis
Kartais depresijos šaknys slypi ne ten, kur ieškome.
Įsivaizduokite moterį, kuriai penkiasdešimt metų. Ji turi darbą, šeimą, daugybę atsakomybių. Iš šalies atrodo, kad viskas gerai. Tačiau vaikystėje ji mėgo piešti. Galėdavo valandų valandas pasinerti į spalvas, kurti, svajoti.
Gyvenimas bėgo. Atsirado mokslai, darbas, šeima, pareigos. Pieštukai buvo padėti į stalčių ir ilgainiui pamiršti.
Po daugelio metų atsiranda sunkiai nusakomas jausmas – tarsi gyvenime kažko trūktų. Ne todėl, kad žmogus gyvena blogai. O todėl, kad dalis jo paties liko neišgirsta.
Ar jau per vėlu ką nors keisti?
Dažniausiai – ne.
Galbūt nereikia mesti darbo ir tapti profesionalia dailininke. Tačiau galima nusipirkti dažų. Užsirašyti į kūrybines dirbtuves. Skirti valandą per savaitę tam, kas iš tiesų teikia džiaugsmą.
Kartais mūsų širdis neprašo didelių permainų. Ji tiesiog prašo prisiminti tai, kas leidžia jaustis gyvam.
Jeigu šiandien nežinote, ko trokšta jūsų širdis, atsakymų galima ieškoti. Kartais juos padeda atrasti hipnoterapija, leidžianti geriau išgirsti save ir tai, kas ilgai buvo nustelbta kasdienybės triukšmo.
3. Užsidarymas nuo gyvenimo
Kai skauda, natūralu norėti atsitraukti.
Po netekties, nusivylimo ar skaudžių gyvenimo patirčių žmogus dažnai ima vengti žmonių, veiklų, bendravimo. Atrodo, kad taip bus saugiau.
Pavyzdžiui, po skyrybų moteris nustoja priimti draugių kvietimus. Ji vis dažniau lieka namuose. Savaitė po savaitės. Mėnuo po mėnesio. Iš pradžių tai atrodo kaip poilsis ir laikas sau. Tačiau ilgainiui ji pagauna save vis rečiau besijuokiančią, vis mažiau besidominčią gyvenimu ir vis dažniau galvojančią: „Niekam manęs nereikia.“
Nors problema prasidėjo nuo skaudaus išgyvenimo, ją ima palaikyti atsiskyrimas.
Tačiau būtent ryšys dažnai tampa keliu atgal į gyvenimą.
Galbūt pirmasis žingsnis yra priimti vieną draugės kvietimą išgerti kavos. Galbūt užsirašyti į užsiėmimą, kuriame seniai norėjote dalyvauti. Galbūt pradėti savanoriauti ar tiesiog dažniau išeiti pasivaikščioti ten, kur yra žmonių.
Nereikia skubėti.
Pakanka vieno mažo žingsnio. Tada dar vieno.
Mes esame sukurti ryšiui. Būti matomi. Būti reikalingi. Priklausyti.
Todėl jei šiandien jūsų gyvenime yra depresijos šešėlis, kviečiu ne kovoti su pačiu žodžiu „depresija“, o smalsiai pažvelgti į tai, ką jis bando pasakyti.
Galbūt už jo slypi neišgirstas vidinis balsas.
Galbūt pamestas ryšys su savimi.
Galbūt ilgesys būti tarp žmonių ir jaustis svarbiu.
Kuo anksčiau pradedame ieškoti priežasčių, tuo daugiau galimybių atrasti pokytį.
Kartais depresija nėra tai, kas su jumis negerai. Kartais tai žinutė apie tai, ko jūsų gyvenime trūksta. Ar norite tai patyrinėti?
Paspauskite mygtuką žemiau ir patyrinėkite - Kurioje vietoje šiandien jums labiausiai trūksta gyvybės, džiaugsmo ar ryšio.
Kartais vienas nuoširdus atsakymas tampa pirmu žingsniu į pokytį.
Kartais vienas nuoširdus atsakymas tampa pirmu žingsniu į pokytį.
|
